Top 10 similar words or synonyms for pozityvizmu

formuluojami    0.726264

išsprendžiant    0.712902

atkartojant    0.711984

anaksimenas    0.711975

pasielgti    0.690490

krūvininkus    0.689480

nepakankamą    0.686524

savianalize    0.686352

sutrikdydami    0.682950

išsaugomos    0.682630

Top 30 analogous words or synonyms for pozityvizmu

Article Example
Scientizmas Scientizmas ( „mokslo žinios“, „mokslas“ – šis žodis, tikėtina, vedinys „skirti, dalinti, kirsti“) – filosofinė nuostata, kad į visus prasmingus klausimus galima atsakyti pasitelkiant mokslinius metodus. Scientizmas paremtas pozityvistine mokslinių metodų samprata, todėl dažnai tapatinamas su pozityvizmu ir radikaliomis jo atmainomis. Teiginiai, kurių negalima pagrįsti moksliniais metodais, pvz., susiję su religija ar metafizika, scientistų laikomi beprasmiais.
Elzė Ožeškienė Vėlesniuose kūriniuose atsispindėjo jos nusivylimas pozityvizmu, pagilėjo realistinė analizė. Apysakoje „Žemumos“ (liet. perdirbinys 1901 m., 1921 m.) pavaizdavo kaimo varguomenės skurdą, apysakoje „Chamas“ poetizavo valstiečius, ir reiškė antiurbanistines tendencijas. Reikšmingiausiame kūrinyje „Prie Nemuno“ epiškai vaizdavo šlėktų buitį, kėlė nacionalinio išsivadavimo judėjimo, šlėktų ir valstiečių bendravimo idėjas. Lietuvių kalba išleistas E. Ožeškienės scenos vaizdelis „Nutrūkusi styga“ (1910 m.), apsakymas „Žiemos vakaras“ (1912 m.), apsakymų rinkinys „Raštai“ (2 t., 1927–1929 m.) Apysakos „Žemumos“ motyvais S. Bogušytė ir M. Dirmantaitė parašė pjesę „Dumblynė“ (pastatyta 1906 m.)
Helmutas Arnašius Atvykęs į Vokietiją buvo pasiųstas į vaikų kalbos internatą „Alemo bokštą“, kad išmoktų vokiečių kalbos, nors jis ją mokėjo ir jo žinios atitiko gimnazijos reikalavimus. Atleistas iš „Alemo bokšto“, buvo priimtas į gimnaziją. Ten įgijo vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą. 1962 m. įstojo į teologų internatą, tačiau jam ten nepatiko ir nelaukdamas kol jį pašalins, pats jį paliko ir grįžo į Marburgo universitetą. Marburge domėjosi snobizmu, loginiu pozityvizmu, pradėjo studijuoti „loginio atomizmo“ teorijas. Save lakė logiku teoretiku. Taip pat lankė sociologijos paskaitas bei seminarus. Išgirdęs, kad Getingene filosofiją dėsto buvęs matematikas ir fizikas, nusprendė persikelti ten, kad galėtų pas jį studijuoti. Greta filosofijos pradėjo domėtis žurnalistika, manydamas, kad imsis šios profesijos. Universitete dėstė žurnalistiką – mokslą apie publikacijas ir jų tyrinėjimą. Per atostogas dirbdamas laikraščio „Hannoversche Presse" redakcijoje jau žinojo, kad „laisvo nuomonės pareiškimo“ praktiškai nėra. Suprato, kad neįmanoma tapti doru žurnalistu… Getingene dar domėjosi lyginamąja religijos istorija. Pastebėjo, kad labai panašios religinių bei filosofinių idėjų struktūros. Dar domėjosi lyginamąja indoeuropiečių kalbotyra. Buvo madingos Čomskio, Kaco, generatyvinės gramatikos, kuriomis siekiama išreikšti kalbos struktūrą matematiškai, kad būtų galima vieną kalbą į kitą išversti kompiuterių pagalba. Metė žvilgsnį į socialinę psichologiją, domėjosi ekonometrija ir ekonomika. Jo pagrindiniai interesai tuomet buvo iš vienos pusės teorijų logiškumas ir matematiškumas, o iš kitos pusės – visuomeninio gyvenimo supratimas. Gilinosi į lošimų teoriją ir naudingumo teoriją. Atsiradus galimybei nuo 1968–1969 m. pradėjo studijuoti Anglijos Oksfordo universitete. Lankė kursus apie filosofinę logiką ir analitinę filosofiją. Oksforde baigė rašyti pirmąjį disertacijos manuskriptą. Grįžęs iš Oksfordo savo disertaciją išvertė į Vokiečių kalbą. Lietuvoje auklėjosi Marksistinėmis pažiūromis, o emigravęs „braidžiojo“ po visas madingas Vakarų filosofijas.