Top 10 similar words or synonyms for normintojas

propaguotojas    0.705242

poliglotas    0.686105

žadintojas    0.684233

švietėjas    0.681588

eruditas    0.680374

sionistas    0.680352

uolus    0.680313

vertėjas    0.679562

literatas    0.673724

folkloristas    0.668451

Top 30 analogous words or synonyms for normintojas

Article Example
Žemoji Panemunė Žemosios Panemunės mokykloje mokytojavo lietuvių kalbos tėvas, jos normintojas Jonas Jablonskis (1860–1930).
Bronislavas Taraškevičius B. Taraškevičius buvo politinis kalinys, tapo stalininių represijų per Didįjį valymą auka. Garsėjo kaip baltarusių kalbos normintojas (taraškevicos kalba), pirmųjų gramatikos vadovėlių šia kalba autorius.
Lukas Gurnickis Lukas Gurnickis () (1527 m. Osvencime - 1603 m. liepos 22 d. Lipnikuose) – vienas iškiliausių lenkų Renesanso prozaikų, poetas, vertėjas, publicistas, istorikas memuaristas, retorikos žinovas, rašybos normintojas, renesanso humanistas, karaliaus Žygimanto Augusto sekretorius, karališkosios bibliotekos bibliotekininkas bei Tikocino ir Vasilkuvo seniūnas.
Lyvių-estų-latvių žodynas Kaip rašoma pratarmėje, estų kalbininkas T. Vytsas medžiagą žodynui pradėjo rinkti dar 1976 m. Tada jis apsistojo Kuršo kaime Mazirbėje, kur gyveno lyvė Katryna Krasuonė (, 1889–1979). Žodžiai ir jų vartosenos pavyzdžiai iš šios pateikėjos buvo užrašomi trejus metus, iki jos mirties 1979-aisiais. Tais pačiais metais Pėteris Dambergas (, 1909–1987), T. Vytso paprašytas, sutiko sudaryti lyviškų žodžių ir jų estiškų bei latviškų atitikmenų kartoteką. P. Dambergas buvo tarpukario laikų lyvių kalbos normintojas ir aktyvus visuomenininkas. Sudarant kartoteką, kaip pavyzdys buvo pasirinktas Karlo Abeno Estų–latvių žodynas (1967 m.) T. Vytsas ir P. Dambergas bendradarbiavo iki 1986 m. P. Dambergo mirtis 1987 m. ilgam nutraukė žodyno sudarymo darbus.
Jonas Jablonskis J. Jablonskis yra žymiausias lietuvių kalbos normintojas. Jis galutinai nustatė lietuvių raidyną, įdiegė daugybę naujadarų: dienų pavadinimai (pirmadienis, antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis, penktadienis, šeštadienis, sekmadienis), ateitis, praeitis, rašytojas, mokykla, mokslininkas, linksniai (vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, vietininkas), kalbos terminai (kablelis, kabutės, šauktukas, klaustukas), matematiniai terminai (daugyba, dalyba, skaičius, apskritimas, spindulys), degtukas, atvirukas, valstietis, tautietis. Kita vertus, jis nevengė ir tarptautinių žodžių – kai lietuvių kalbos tarptautinių žodžių komisija ėmėsi norminti tarptautinius žodžius, J. Jablonskis kai kurių siūlė atsisakyti, pvz., „agna“ – energija, „apšviestūnas“ – inteligentas, „buitvieša“ – biografija, „džiūgauti“ – triumfas, „panaša“ – analogija, „raštuomenė“ – literatūra, „šilčiarodis“ – termometras, „virplys“ – vibratorius.
Lyvių kalba 1921 m. išspausdintas pirmasis vadovėlis (skaitymo knyga) lyvių kalba "Ežmi līvõd lugdõbrōntõz (Pirmoji lyvių skaitymo knyga)", autorius – estų kalbininkas Oskaras Loritsas; nuo tol leidiniuose bendrinės kalbos normos kryptingai grindžiamos Kuršo rytų patarme, nors dar buvo palikta vidurio patarmės ypatybių. 1923 metais įkurta lyvių organizacija – Lyvių sąjunga, tais pačiais metais fakultatyviai (kaip nebūtino, pasirenkamo dalyko) mokyklose pradėta mokyti lyvių kalbos, mokytojai būdavo baigę Suomijos universitetus, pavyzdžiui, kaip M. Lepstė, kuris daugybę metų lankėsi lyvių kaimuose ir visus norinčiuosius mokė lyvių kalbos. 1923 m. lyvių raidyno normintojas, kultūrininkas ir poetas Karlis Staltė (lyv. "Kōrli Stalte") sukūrė lyvių himno "Min izāmō" ("Mano tėvyne") žodžius,
Juozas Laukaitis 1897–1902 m. vyskupo Antano Baranausko kapelionas. 1902–1910 m. Seinų kunigų seminarijos profesorius, dėstė homiletiką, lietuvių kalbą. Kartu su kolegomis 1906 m. Seinuose įsteigė spaustuvę „Laukaitis, Dvaranauskas, Narijauskas ir Bendrovė“, kuri leido savaitraštį „Žiburys“ su priedais „Artojas“, „Šaltinėlis“, „Vainikėlis“, „Vainikas“ ir „Kvieslys“. 1906 m. įsteigė ir iki 1907 m. redagavo periodinį leidinį „Šaltinis“. 1905 m. vienas Šv. Kazimiero draugijos knygoms leisti steigėjų. Aktyvus lietuvių liturginės terminijos normintojas. 1909 m. Seinuose surengė pirmąjį lituanistų suvažiavimą. 1910–1912 m. Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas. 1912–1917 m. Rusijos Valstybės Dūmos atstovas. Pagarsėjo 1913 m. birželio 18 d. pareiškimu, giriančiu lietuvių kunigus už talkinimą 1905 m. revoliucinių įvykių malšintojams. Per Pirmąjį pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją.