Top 10 similar words or synonyms for cantus

saksofonui    0.870860

altui    0.865018

obojui    0.863384

pučiamiesiems    0.861923

kontrabosui    0.855601

poulenco    0.846194

sviridovo    0.845918

trimitui    0.845738

violončelei    0.841349

birbynei    0.841027

Top 30 analogous words or synonyms for cantus

Article Example
Raimundas Jasiukaitis „Musica Humana“ – Cantus Ad Futurum (CD) -A. Martinaičio, 1998
Žygimantas Liauksminas Išleido pirmąjį Lietuvoje muzikos vadovėlį „Muzikos menas ir praktika“ ("Ars et praxis musica", 1667 m. 1693 m., lietuvių kalba 1977 m.). Jame aiškinami bendrieji muzikos pagrindai – natų pavadinimai, gama, raktai, yra pratimų, daug bažnytinės muzikos pavyzdžių, apibūdinamas lygusis ("cantus planus"), daugiabalsis ir grigališkasis, kietasis ("cantus durus") bei švelnusis ("cantus mollis") giedojimas.
Rolandas Aidukas 2012 m. Vilniaus muzikos mokyklos "Lyra" jaunių choras pavadintas garbingu "Cantus gracilis" vardu. Lietuvos chorų konkurse "Mūsų dainose", skirtame Aldonai Pulauskienei atminti 2012-05-19 Vievyje, choras "Cantus gracilis" pelnė nugalėtojo vardą ir pagrindinį prizą.
Vera Matora-Tauragienė Nuo 1987 m. kurį laiką buvo Respublikinio moksleivių estetinio metodinio centro tautinių šokių „Voruta“ vokalinės grupės vadovė. 1990 m. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje subūrė 30 moksleivių kamerinį mišrųjį chorą „Cantus“ ir iki 1997 m. jam kūrybiškai vadovavo.
Tenoras Tènoras (, iš 'laikyti') – aukščiausias vyrų balsas, tokį balsą turintis dainininkas. Viduramžiais tenoru buvo vadinamas polifoninio muzikos kūrinio pagrindinis, dažniausiai vidurinis, balsas arba "cantus firmus". Be to, tenoru vadinamas pučiamasis mažos tūbos pavidalo muzikos instrumentas.
Rolandas Aidukas Tyrinėja lietuvių religinę choro muziką, Lietuvos ir lietuvių choro meno istoriją, liturginę muziką, chorvedybą, muzikos pedagogiką, rašo straipsnius, dalyvauja šalies ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose, sudaro ir recenzuoja mokymo (ugdymo) programas, konferencijų leidinius, skaito paskaitas, aktyviai dalyvauja įvairiapusėje muzikinėje veikloje kaip dainininkas (baritonas), vargonininkas, pianistas. Nuo 2008 m. – Vilniaus mokytojų vokalinio kvarteto „Cantus Vilnensis“ dalyvis (koncertavo Vilniuje, Kybartuose, Molėtuose ir kitur).
Grigalius I Reformavo Bažnyčios liturgiją ("Sacramentarium Gregorianum"), Mišias ("Ordus Gregorianus") ir bažnytinį giedojimą ("Cantus Gregorianus"). Įvedė privalomą visuotinį dvasininkų celibatą. Rūpinosi kunigų švietimu. Šv. Augustino teologiją pritaikė dvasininkams ugdyti, rūpinosi jų drausme ir morale, skatino vienuolinį gyvenimo būdą, teikė privilegijų vienuoliams. Steigė misijas anglosaksų ir germanų šalyse. Apkrikštijo langobardus, skatino žmonių pamaldumą.
Oratorija Oratorijas sukūrė J. Bašinskas („Ąžuolas“ 1957 m.), E. Balsys („Nelieskite mėlynojo gaublio“ 1969 m.), V. Jurgutis („Donelaitis“ 1974 m.), J. Juzeliūnas (simfonija-oratorija „Cantus magnificat“ 1979 m.), B. Kutavičius („Panteistinė oratorija“ 1970 m., „Paskutinė pagonių apeigos“ 1978 m., „Iš jotvingių akmens“ 1983 m., „Pasaulio medis“ 1986 m., „Magiškasis sanskrito ratas“ 1990 m.), B. Bartulis („Nelaimėlis Jobas“ 2003 m.) ir kt.
Anatolijus Šenderovas Vienas iš žymiausių šių laikų Lietuvos kompozitorių. Dalyvavo virš 30 tarptautinių muzikos festivalių. Pastatė tris baletus („Mergaitė ir Mirtis“ 1982 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – „Mary Stuart“ 1987 m., „Vanemuine“ teatre, Tartu, Estijoje, „Dezdemona“ 2005 m.). Taip pat A. Šenderovas sukūrė muziką trims simfonijoms, dviem koncertams violončelei, koncertui gitarai ir kameriniam orkestrui. 1990 m. Izraelio kompozitoriaus, profesoriaus J. Dorfmano apsilankymo Lietuvoje proga tuometiniuose Menininkų rūmuose Vilniuje pirmą kartą Lietuvoje atlieka viešai Izraelio himną. 1992 m. 1 – ojo Tarptautinio profesionaliosios žydų muzikos festivalio Vilniuje vienas iš organizatorių. 1992 m. pagal „Giesmių giesmės“ tekstą hebrajų kalba sukuria simfoninį kūrinį „Prispauskit prie širdies mane kaip antspaudą“ sopranui, bosui, mušamiesiems solo ir simfoniniam orkestrui. 1995 m. panaudojant Elijo Ben Solomono Kremerio (Vilniaus Gaono) tekstus parašo simfoninį kūrinį „Shma Israel“ kantoriui, berniukų ir vyrų chorams ir simfoniniam orkestrui. Kompozitorius sukuria daugelį kitų kūrinių: 1996 m. „Jokūbo regėjimas“ saksofonui ir mušamųjų ansambliui, 2001 m. „Cantus in memoriam Jascha Heifetz“ smuikui solo, 2004 m. „Iš užmirštos knygos“ pagal senąsias Vilniaus krašto žydų dainas simfoninis kūrinys mecosopranui ir kameriniam orkestrui, 2004 m. „Exodus“ saksofonui, akordeonui, styginių kvartetui ir fonogramai, Cantus 1, Cantus 2 violončelei solo, muziką Lietuvos – Vokietijos vaidybiniam filmui „Vilniaus getas“. pripažintam geriausiu 2006 metų Lietuvos filmu. Anatolijaus Šenderovo muzika išsiskiria ekspresyvumu, tembro, dinamikos, faktūros įvairove. Joje stipri dramaturginė tėkmė, ekspansyvus laiko pojūtis. Kompozitorius nėra prisirišęs prie konkrečios komponavimo sistemos: didžiajai jo kūrybos daliai būdinga nuosaikiai moderni muzikinė kalba su įvairių šiuolaikinių technikų elementais.
Julius Juzeliūnas Tarp svarbiausių kūrinių minėtini Koncertas vargonams (1969 m.), Sonata smuikui ir fortepijonui (1972 m.), Sonata balsui ir vargonams „Melika" (1973), simfonija-oratorija „Cantus magnificat“ (Vilniaus universiteto 400-osioms metinėms, 1979), Simfonija Nr. 5 „Lygumų giesmės" (1982 m.), kantata „Gėlių kalbėjimas" (pagal Jono Meko eiles, 1985 m.), Koncertas klarnetui ir styginiams (1985 m.), Sonata fortepijonui Nr. 2 (1986 m.), Simfonija Nr. 6 „Patarlių simfonija" (1991 m.), „Dėkojimas" violončelei ir styginiams (Andrejui Sacharovui, 1992 m.), „Litanijos" obojui (1997 m.).